Disleksijos pažinimas

Ar teko jums sutikti žmonių, kurie yra puikūs pašnekovai, yra charizmatiški, turi meninių, kūrybinių bei kitų išskirtinių gebėjimų, tačiau paprašius perskaityti kad ir nesudėtingą tekstą – sutrinka? Manau, kiekvienas savo gyvenime esame pažinę tokių vaikų ar suaugusių žmonių, kurie atrodytų intelektualūs, drąsiai komunikuojantys, tačiau vengia viešai skaityti. Šių žmonių palydovas yra disleksija ir disgrafija.

Disleksija arba skaitymo raidos sutrikimas yra charakterizuojamas su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu. Disleksijai priskiriami ir sunkumai su: fonologiniu supratimu, dešifravimu, apdorojimo greičiu, ortografiniu (rašymo) „kodavimu“, „dirbančiąja“ atmintimi, kalbos įgūdžių arba verbalinio suvokimo ir greito automatizuoto įvardinimo sunkumais. Tai yra pats dažniausias mokymosi sutrikimas. Disleksiją turi apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Kiekvienoje Lietuvos mokyklos klasėje  būna 1–3 vaikai, kuriems sunkiau perskaityti ir / ar suvokti perskaitytą tekstą.

Disleksija, kaip ir visi kiti mokymosi sutrikimai, pastebimi, kai vaikas pradeda mokytis mokykloje, dažnai tai išryškėja pirmos klasės pabaigoje, kai vaikas vis dar painioja raides, neįsimena visų abėcėlės raides žyminčių grafemų, negali jų užrašyti arba neatpažįsta rašomame tekste.

Yra tyrimų, kurie leidžia nustatyti, ar esama didelės tikimybės, kad žmogus turi disleksija. Jei diagnostinis tyrimas parodo, kad žmogui gali pasireikšti disleksijos sutrikimas, tada dažnai taikomas įvairiapusis diagnostinis vertinimas, siekiant nustatyti sutrikimo mastą ir prigimtį. Tyrimus gali atlikti mokytojas arba kompiuteris. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kokią mokymo metodiką pasirinkti.

Tyrėjai disleksijos neurobiologinio pagrindo ieško nuo pat 19 amžiaus, kai pirmą kartą buvo nustatyta būklė. Kai kurie tyrėjai, pavyzdžiui, dažną nuo disleksijos sutrikimo kenčiančių žmonių problemą – negebėjimą aiškiai matyti raidžių – bandė sieti su sutrikusiu regos nervo ląstelių vystymusi. Disleksijos atsiradimo priežasčių yra daug, viena iš jų – paveldimumas.

Pirmieji disleksijos požymiai ima reikštis daug anksčiau.  Jau kūdikystėje šie vaikai dažnai būna mažiau judrūs, nevikriai manipuliuoja daiktais, jiems nelabai patinka smulkiosios motorikos lavinimo žaislai ir žaidimai. Pradėję vaikščioti šie vaikai dažnai būna nerangūs, eina kaip „meškinai“, dažnai kliūna už daiktų, suklumpa. Vaikams sunku išmokti užsirišti batų raištelius, užsisegti sagas, kirpti žirklėmis ir panašiai. Pastebime, kad vaikai sunkiau orientuojasi erdvėje, nepažįstamoje aplinkoje, jie nemėgsta tokių žaidimų, kaip tarkime – dėlionės, lego, mozaikos, kur reikalinga tiksli akies ir rankos koordinacija. Dažnai matome, kad disleksiją turinčių vaikų silpnesnė regimoji ir girdimoji atmintis. 

Liūdniausia būna tuomet, kai disleksiją turintys vaikai nepelnytai „nurašomi“ kaip negabūs ar jiems klijuojama tinginio etiketė. Iš tiesų, šie mokiniai turi net aukštesnį intelekto koeficientą nei jo bendraamžiai. Ir tikrai čia ne tingėjimo pasekmė. Neurovizualiniai tyrimai, tokie kaip funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), rodo sąsajas tarp funkcinių ir struktūrinių smegenų pakitimų, būdingų vaikams, kurie patiria skaitymo sutrikimų. Kai kurių disleksijos sutrikimu sergančių žmonių smegenyse fiksuojamas mažesnis kairiojo smegenų pusrutulio, susijusio su skaitymu, t. y. priešcentrinės vagos, smilkininės vagos skilties viršutinio šoninio paviršiaus apatinio vingio, viduriniosios (maitina kaktinės, momeninės bei smilkininės smegenų skilčių dalį) bei smilkininės skilties žievės, aktyvumas smegenyse fiksuojamas mažesnis šios smegenų dalies aktyvumas.

Mokiniai, turintys disleksiją, dažnai patiria sunkumus  ne vien lietuvių kalbos pamokose. Jiems kyla sunkumai suvokiant matematinius terminus, sprendimų nuoseklumą, krypties ir erdvinius ryšius. Chemijos pamokose šiems mokiniams sunku įsiminti  formules, ženklų ir simbolių derinius. Sudėtinga suprasti koeficientus ir indeksus, raidžių ir elementų ryšius, lygčių  ir užduočių išdėstymą. Kartais sunkumai gali kilti net muzikos pamokoje, nes mokiniui suprasti natas yra tas pats, kaip skaityti tekstą. Natų simboliai yra maži ir panašūs, todėl sunku įsiminti natų simbolius.

Į pagalbą mokiniams, turintiems disleksiją, ateina specialieji pedagogai ir logopedai. Jie, išsiaiškinę sutrikimo anamnezę, taiko alternatyvius būdus ir metodus, kurie padeda įveikti  ar sumažinti skaitymo ir rašymo sunkumus. Specialistai konsultuoja mokinių tėvus ir mokytojus, kaip padėti konkrečiam vaikui, turinčiam disleksiją.

Šiais metais pirmą kartą Lietuvoje spalio 5-11 d. minima disleksijos pažinimo savaitė. Disleksijos simbolinė spalva yra raudona, nes šia spalva  taisomos klaidos. 

Tad kviečiu visus labiau pažinti disleksijos paslaptį ir empatiškai žiūrėti į asmenis, turinčius disleksiją. 

 

Joniškio r. švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos

 logopedė Laima Paulauskienė

Paskutinį kartą redaguota 2022-07-14, 09:31:06