Kalbos lavinimo galimybės namuose

Kalbos lavinimo galimybės namuose

Kalba yra tam tikrų ženklų sistema, vartojama ką nors pavadinti, išreikšti mintis ir jausmus.

Vaiko kalbos lavinimo galimybės yra labai palankios ir pakankamai plačios tėveliams būnant su vaikais namuose, nes kalbą lavinti galime čia ir dabar betarpiškai bendraujant su vaiku. Esminis dalykas, ką turėtume prisiminti – tai kalbėtis su vaiku. Kalbėtis su vaiku reikia pradėti dar jam jaukiai įsitaisius motinos įsčiose, nes nuo trečio iki devinto vaisiaus vystymosi mėnesio formuojasi kalbos padargai, jie pradeda funkcionuoti.

Jei vaikas dar nekalba, tai nereiškia, kad jis nesupranta kalbos. Sąmoningai vartoju žodį kalbėtis, o ne kalbėti, nes taip užmezgamas šiltas ir jautrus emocinis ryšys su vaiku. Nekalbantis vaikas gali atsakyti žvilgsniu, šypsena, gestu, taip sukuriant abipusę komunikaciją. Atsakydamas  į garsinius dirgiklius, vaikas reaguos kūno judesiais. Vaikų kalbos raida sparčiai lavėja kiekvieną dieną, todėl kalbinis bendravimas vaikui būtinas kaip kūdikiui - motinos pienas. 

Ypatingai sparčiai lavėja vaiko kalba trijų – keturių metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai dažniausiai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kur pedagogai kryptingai dirba su vaiku pagal vaiko amžių atitinkančias ugdymo programas. Tačiau šiuo karantino laikotarpiu, kai vaikai mokosi namuose, tėvai tampa pagrindiniai vaikų ugdytojai. Įsibėgėjus nuotoliniam mokymui, naujų informacinių technologijų įgūdžių įgyja ne tik pedagogai, bet ir tėvai.

Bet aš noriu pakalbėti apie pačią paprasčiausią ir didelio pasiruošimo nereikalaujančią vaiko kalbos lavinimo sėkmę. Kalbos lavinimo sėkmė yra čia pat – tai yra betarpiškas kalbėjimas su vaiku. Kalbą lavinti galime įvairiose aplinkose: kambaryje, kieme, sode, darže... Puikiausios kalbos lavinimo  galimybės atsiveria stebint gamtos reiškinius namuose pro langą ir aptariant, pavyzdžiui - koks oras lauke? Šviečia skaisti saulutė, ar grėsmingai pūpso tamsūs debesys danguje, praskrido žvitrus žvirbliukas, ar nutūpė linksmoji zylutė ant palangės. Dar didesnės galimybės, jei namuose yra erdvus kiemas, kuriame saugiai vaikai gali pasilakstyti. Kiek ten nepažintų atradimų galima stebėti ir apie juos kalbėtis – štai vabaliukų ir kirmėliukų pilni žolynai, gėlių spalvingumas ir skleidžiami aromatai! Ten pievelėje šalpusnio galvelė kyšo, o štai čia - kiaulpienė pražydo. Tada galime pastebėti, kad šalpusnio pavadinimas susideda iš dviejų žodžių - šalta pusnis, o kiaulpienė -  iš žodžių kiaulė ir pienas ir t.t.. Taip nejučiomis supažindinsime vaikus su sudurtiniais žodžiais. Panašiai galime mokyti grupės daiktų apibendrinamuosius žodžius. Labai svarbu patiems tėvams taisyklingai kalbėti, nesistengti „sumažėti“ ir kalbėti „švepluojant“. Vaikas turi girdėti aiškiai, taisyklingai tariamus žodžius bei sakinius. Pirmiausia mažieji sukaupia didelį  žodžių bagažą, taip sudarydami sąlygas ne tik pavadinti daiktus ar veiksmus, bet sukuria galimybę atverti rišlaus pasakojimo vartus. Paprastai vaikai kalba daug, o tėveliai tuo metu galėtų švelniai pakoreguoti sakinuko struktūrą, papildyti sakinį naujais žodžiais, pamokyti  pilnai išsakyti norimą mintį.

Knygelių skaitymas – tai vienas nuostabiausių kalbos lavinimo šaltinių. Kiek gražiausių pasakų, enciklopedijų, žinynų ir žodynų yra daugelio vaikų namuose. Štai šituo lobiu ir pasidžiaukite mokydamiesi namuose. Svarbu su vaikais kalbėtis, aptarti perskaitytus kūrinius. Grožinius kūrinius galima iliustruoti, inscenizuoti, pasakoti sukuriant naują pabaigą ir pan. 

O koks džiaugsmas yra vaikiška animacija! Kiek čia emocijų, susižavėjimo, nuostabos ir kitų jausmų galime patirti. Svarbiausia – pasikalbėti, aptarti filmų turinį. Ypatingai svarbu paaiškinti „kovingų“, kaip vaikai įvardija, filmukų siužetus. Svarbu, kad vaikas nesusitapatintų su netinkamai besielgiančiu veikėju. 

Kalbant apie televizijos laidas, labai džiugu, kad šiuo metu LRT pradėjo transliuoti pamokėles mažiesiems ir „Įdomiąsias pamokas“, viktorinas ir kitas laidas vyresnių klasių mokiniams. Nepamirškime informatyviosios „Gustavo enciklopedijos“ ir kitų pažintinių laidų.

Kalbos lavinimo įvairių užduočių ir nuorodų į internetinę informaciją tėvams atsiunčia ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų logopedai.

Apibendrinant noriu pasakyti, kad kalba savaime nesivysto. Ją vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas. Kuo daugiau nuo mažens su vaiku kalbėsime, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikas mokysis kalbos.

 

Joniškio r. švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos

 logopedė ekspertė Laima Paulauskienė

 

Paskutinį kartą redaguota 2022-07-11, 14:59:53