„Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projektas „Kartu keiskime tvarią aplinką“ Nr. 2024-1-LT01-KA122-ADU-000225811

Projektas „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projektas „Kartu keiskime tvarią aplinką“ Nr. 2024-1-LT01-KA122-ADU-000225811

Projekto tikslai:

• ugdyti suaugusiųjų tvarų gyvenimą, keičiant savo gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius;
• skatinti grupių mobilumą mokymosi tikslais plėtojant užmegztus ryšius su kultūros namų „ZACISZE“ Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene Varšuvoje, Lenkijoje.

Siekiami rezultatai: sukurtas individualus skaitmeninis lankstinukas lietuvių/anglų kalbomis apie tvarumo idėjas, keičiant savo gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius. Skaitmenizuota ir prieinama interneto vartotojams; pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „ZACISZE“ Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene, tęsiant bendravimą ir bendradarbiavimą vykdant tvaraus gyvenimo veiklas.

Joniškio rajono pedagogai Barselonoje mokėsi tvarumo principų: mažais žingsniais – dideli pokyčiai

  2025 m. balandžio 14–18 d. Barselonoje, Ispanijoje, Joniškio rajono pedagogų komanda dalyvavo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto „Kartu keiskime tvarią aplinką“ vykdytame pagal „Erasmus+“ programos 1 pagrindinės veiklos rėmą (projekto Nr. 2024-1-LT01-KA122-ADU-000225811) kursuose „SUSTAINABLE LIVING – Taking Environmental Awareness to Action“. Šio projekto tikslas – skatinti suaugusiųjų švietimą tvarumo srityje, siekiant ilgalaikių pokyčių keičiant gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius. Tai ne tik teorinių žinių gilinimas, bet ir praktinių įgūdžių ugdymas, leidžiantis suprasti, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai veikia aplinką.

Barselona – miestas, garsėjantis ne tik savo kultūra ir architektūra, bet ir aplinkai draugiškomis iniciatyvomis – tapo idealia vieta šio projekto veikloms. Vizito metu pedagogai dalyvavo interaktyviose veiklose, kūrybinėse dirbtuvėse, praktiniuose užsiėmimuose bei diskusijose apie tvarumą švietime ir kasdieniame gyvenime. Buvo lankomi vietiniai tvarumo pavyzdžiai – bendruomeniniai sodai, atliekų rūšiavimo centrai, ekologinės iniciatyvos, kurių pavyzdžius dalyviai tikisi pritaikyti ir Lietuvoje.

Pirmąją mobilumo projekto dieną dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Ispanijos gamybos ir pramonės ypatumais, išgirsti apie šalies pastangas derinti technologinę pažangą su aplinkosaugos principais. Didelis dėmesys buvo skiriamas tvarioms iniciatyvoms, kurios diegiamos įvairiose pramonės šakose – nuo atsinaujinančios energijos naudojimo iki atliekų mažinimo gamybos procese. Aptartos temos, susijusios su suaugusiųjų švietimu, profesiniu augimu, naujų mokymo metodų taikymu ir įtrauktimi. Išryškėjo bendra nuostata – tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje tvari ateitis prasideda nuo švietimo, todėl labai svarbu į suaugusiųjų švietimą integruoti aplinkosaugines temas.

Praktinių mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su įvairiomis miesto iniciatyvomis, kurios rodo, kaip moderni visuomenė gali darniai derinti technologinį progresą su gamtosauga. Vienas iš aplankytų objektų – Barselonos El Prat oro uostas, vienas didžiausių Ispanijoje ir strategiškai svarbus Europoje, esantis netoli Llobregat upės deltos. Tačiau jo veikla kelia nemažai ekologinių iššūkių. Delta yra ypatingai vertinga ekosistema, svarbi migruojančių paukščių perėjimo ir žiemojimo vieta, taip pat pasižyminti didele biologine įvairove. Oro uosto plėtra ir intensyvus eismas prisideda prie triukšmo, oro bei šviesos taršos, kuri neigiamai veikia tiek gyvūnijos elgseną, tiek augmenijos būklę. Paukščiai dėl nuolatinio triukšmo gali keisti migracijos maršrutus, o gyvūnams sunku orientuotis naktį dėl ryškiai apšviestų teritorijų. Be to, lėktuvų išmetamosios dujos daro poveikį klimato kaitai ir prisideda prie oro kokybės blogėjimo aplinkiniuose regionuose. Vis dėlto oro uostas dedasi pastangas tapti tvaresniu – diegia energiją taupančias technologijas, taiko emisijų mažinimo planus, gerina triukšmo kontrolės sistemas. Aplink Llobregat deltą taip pat veikia aplinkos apsaugos iniciatyvos – stebimos paukščių populiacijos, saugomos natūralios buveinės, vykdoma edukacija. Ši situacija aiškiai parodo, kaip svarbu derinti infrastruktūros plėtrą su gamtos apsauga, siekiant išsaugoti jautrias ekosistemas. Tvarus planavimas turi atsižvelgti ne tik į ekonominius interesus, bet ir į ilgalaikę ekologinę naudą, nes sveika aplinka – tai pagrindas kokybiškam gyvenimui ateityje. Antrosios dienos praktinius mokymus pedagogai užbaigė lankydamiesi šeimos ūkiuose, kurie turi didžiulę reikšmę vietos tvarumui. Nors šalis turi stiprią žemės ūkio pramonę, smulkūs šeimos ūkiai vis dar atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant gyventojus kokybišku, ekologišku maistu. Vienas iš išskirtinių pavyzdžių – artišokų auginimas. Ispanijos šeimos ūkiuose artišokai auginami naudojant tradicinius, aplinkai draugiškus metodus, o jų auginimas reikalauja daug rankų darbo. Nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo – procesai dažniausiai atliekami rankomis, siekiant apsaugoti augalus nuo pažeidimų ir užtikrinti aukščiausią kokybę.

Trečiąją dieną su mokytoju Raselu praktiniai mokymai vyko mokslo muziejuje ,,CosmoCaixa". Tai vienas įspūdingiausių Ispanijos sostinės muziejų. ,,CosmoCaixa“ muziejus labai atidžiai nagrinėja ir ekologijos bei tvarumo temas. Ekspozicijose aiškiai parodoma, kaip žmogaus veikla veikia gamtą – nuo atmosferos užterštumo iki globalios klimato kaitos. Mokymų dalyviai buvo kviečiami pažinti gamtos dėsnius, o kartu – ir jų pažeidžiamumą. Viena iš svarbiausių muziejaus žinučių – tvarumas prasideda nuo mokslo pažinimo ir supratimo, kaip mūsų sprendimai veikia pasaulį. Muziejuje veikia nuolatinės ir laikinos parodos, kurios skatina lankytojus susimąstyti apie žemės išteklių naudojimą, ekologinius iššūkius bei atsakingą gyvenimo būdą. Įdomu tai, kad dalis muziejaus instaliacijų yra kuriamos iš perdirbtų medžiagų, o interaktyvūs eksponatai leido patiems išbandyti, kaip veikia atsinaujinantys energijos šaltiniai, koks yra ekologinis pėdsakas ar kokią įtaką aplinkai turi skirtingi vartojimo įpročiai. Pedagogams įspūdį paliko atkurta Amazonės džiunglių aplinka, kurioje - augalai, ropliai, paukščiai, tekanti upė ir netikėtai pasirodantis lietus, kuriantis tikrą tropikų atmosferą. Amazonės miško ekspozicija ne tik demonstruoja tropinio miško ekosistemą, bet ir pabrėžia, kaip žmogaus veikla, tokia kaip miškų kirtimas ir klimato kaita, daro didelę įtaką tokioms ekosistemoms. Ši ekspozicija išryškina biologinę įvairovę ir paaiškina, kaip svarbu išsaugoti tokius unikalius gamtos kampelius.

 Ketvirtąją dieną pedagogai praktinius mokymus pradėjo ,,La Fabrica del Solo“  inovatyvioje įmonėje ir edukaciniame centre, kuris veikia kaip miesto tvarumo laboratorija. Čia mokymų dalyviai susipažino su atsinaujinančios energijos gamyba, energijos vartojimo efektyvumu bei sprendimais, kaip urbanistinėje aplinkoje mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Šis centras įsikūręs atnaujintame istoriniame pastate, kuris pats yra gerosios praktikos pavyzdys – jo stoge įrengti saulės kolektoriai, šviesos instaliacijos sureguliuotos taip, kad maksimaliai taupytų energiją, o natūralus apšvietimas ir ventiliacija leidžia sumažinti pastato ekologinį pėdsaką. Viskas čia sukurta taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų pamatyti ir praktiškai suprasti, kaip veikia tvarūs sprendimai. Dalyviai turėjo galimybę iš arčiau pamatyti vertikalų sodą, kuris ne tik padeda filtruoti orą ir mažina temperatūrą aplinkoje, bet ir skatina žaliųjų erdvių kūrimą mieste. Buvo aptarta, kaip miestų gyventojai gali kurti mikroklimatus net mažose erdvėse – ant balkonų, terasų ar net sienų. Dalyviai išgirdo, kaip miesto gyventojai raginami rinktis alternatyvų transportą, tokį kaip dviračiai ar elektra kraunamos transporto priemonės. Tai prisideda ne tik prie aplinkos apsaugos, bet ir sprendžia senų miesto kvartalų, siaurų gatvelių mobilumo problemas. Centro specialistai pristatė įvairius vietos savivaldybių projektus, kurių tikslas – skatinti gyventojus naudotis alternatyviu transportu, mažinti vartojimą, rūšiuoti atliekas bei rinktis tvarų gyvenimo būdą. Viena iš svarbių praktinių mokymų dalių buvo pažintis su Barselonos gamtos parkais ir miesto ekosistemomis, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant biologinę įvairovę, švarų orą ir gyvenimo kokybę. Miestas aktyviai investuoja į žaliųjų zonų plėtrą, kurios padeda kovoti su klimato kaita, sugeria anglies dioksidą, reguliuoja miesto temperatūrą ir tampa prieglobsčiu tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

Pedagogai taip pat turėjo galimybę susipažinti su atliekų perdirbimo praktika, lankėsi rūšiavimo centre, kuriame pristatoma, kaip svarbu kiekvienam žmogui prisidėti prie tvaraus vartojimo. Mokytojas Albertas vedė mokymus apie jaunimo vartojimo įpročius, skaitė paskaitą apie atliekų rūšiavimo svarbą ir pateikė pavyzdžių, kaip tvarūs sprendimai įgyvendinami kasdienybėje. Pedagogai diskutavo apie tai, kaip tokios idėjos galėtų būti pritaikytos Lietuvos kontekste, ypač ugdymo įstaigose ar bendruomeniniuose projektuose. Praktiniai mokymai „La Fábrica del Sol“ įmonėje paliko didelį įspūdį, paskatino naujas diskusijas apie žaliosios energijos svarbą, alternatyvų transportą, švietimo vaidmenį aplinkosaugoje ir atsakingą miestų planavimą.

Paskutinė mokymų diena buvo skirta tvaraus gyvenimo būdo išraiškoms kasdienybėje, tarp jų – ir madai. Tvari mada tampa vis svarbesne aplinkosaugos dalimi, nes drabužių pramonė yra viena labiausiai aplinką teršiančių sričių pasaulyje. Dalyviai sužinojo, kad Ispanijoje vis labiau populiarėja vietiniai, tvarią gamybą palaikantys prekių ženklai, kurie kuria rūbus iš perdirbtų medžiagų, ekologiškos medvilnės ar net jūros plastiko. Miestuose, tokiuose kaip Barselona, skatinama lėtai vartoti (slow fashion) – tai reiškia rinktis kokybiškus, ilgaamžius gaminius, vengti greitosios mados ir impulsyvaus pirkimo. Taip pat populiarėja drabužių mainų iniciatyvos, antrinio naudojimo parduotuvės ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose žmonės mokosi perkurti senus drabužius ar patys siūti. Kalbėta apie galimybę tvarumo temas integruoti per projektinius darbus, renginius, kur akcentuojamas perdirbimas ir kūrybiškumas. Tvari mada – tai ne tik drabužių pasirinkimas, bet ir gyvenimo filosofija, kviečianti gyventi sąmoningiau, tausoti išteklius ir kurti grožį ne gamtos sąskaita, bet su ja bendradarbiaujant. Baigiantis mokymų ciklui dalyviams buvo įteikti dalyvavimą mokymuose – kursuose patvirtinantys pažymėjimai. Šiltos lietuvių padėkos skriejo mokytojams ir kursų koordinatorei Miriam už malonų priėmimą, gausybę įsimintinų įspūdžių, naudingą ir informatyvius pranešimus tvaraus gyvenimo būdo temomis. Taip pat dėkota už galimybę susipažinti su Katalonijos gyventojų iniciatyvomis, priemonėmis, siekiant tvaraus vartojimo ir gamtos puoselėjimo gudrybių. Šie kursai buvo ne tik kaip profesinė tarptautinė patirtis, bet ir kaip asmeninė kelionė. Supratome, kiek daug galime pakeisti savo aplinkoje tiesiog pradėję nuo savęs – sąmoningesnio vartojimo, energijos taupymo, atsakingesnių pasirinkimų. Tai gali tapti galingu įrankiu keisti mąstyseną, stiprinti sąmoningumą ir kurti ilgalaikę vertę vietinei bendruomenei. Tvarus gyvenimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – o kai tokie žingsniai daromi kartu, jų galia tik stiprėja.