Ar svarbu lavinti vaiko emocinį intelektą?

Ar svarbu lavinti vaiko emocinį intelektą?

 Terminą „emocinis intelektas“ (EQ) 1990 metais pirmą kartą pavartojo Peteris Salovey iš Harvardo universiteto ir Johnas Mayers iš Niuhemšyro universiteto.
Emocijos – tai įgimta kiekvieno žmogaus visumos dalis. Pirmąsias emocijas reiškiame jau kūdikystėje: šypsena, kai gera ir malonu; krykštavimas, agavimas ar gugavimas, kai linksma ir jauku; ašaros – kai liūdna, nesaugu, nėra šalia artimųjų užjaučiančio, padrąsinančio žvilgsnio.

Vaiko emocinį intelektą ugdyti reikia pradėti nuo pat mažumės, t.y. namuose ir vaikų darželyje – dar iki išėjimo į platesnę socialinę aplinką.
Įsivaizduokite, kad kelių mėnesių kūdikis pabunda vidury nakties ir ima verkti. Mama jį švelniai priglaudusi nuramina, pamaitina ir paguldo į lovelę. Kūdikis jaučiasi saugus, mylimas ir tuojau nurimsta. O kaip būtų, jei mama neprieitų prie verkiančio vaiko, jei vaikas užmigtų tik išvargęs nuo verkimo ir kupinas nerimo? Kaip jaustųsi kūdikis?
Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir patys panašiai elgtis analogiškose situacijoje.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai susidomi fantazijos žaidimais su įsivaizduojamais draugais, kuria nebūtas istorijas. Tai leidžia vaikui saugiai išbandyti įvairius vaidmenis ir jausmus, subręsti bendravimui su kitais.
Prie pagrindinių emocijų paprastai priskiriamas pyktis, liūdesys, baimė, tačiau jau ikimokykliniame amžiuje atsiranda pasididžiavimas, gėda, kaltė ir kt.
Labai svarbu išmokyti vaiką išreikšti savo jausmus ir emocijas, suteikti galimybę išsikalbėti apie nerimą ar baimes. Deja, kalbėtis su vaiku apie jausmus dažnai būna gana sudėtinga, kartais pritrūksta įgūdžių ar drąsos.
Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias – duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Ypač svarbu išmokyti vaiką pažinti, įvardinti tokias emocijas, kaip pyktis, liūdesys, nes dažniausiai tai siejama su neigiamu reiškiniu. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi, kaip suprasti ir valdyti pyktį kuriant įvairias istorijas, pasitelkiant vaikišką literatūrą, animacinius filmus. Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas.
Emocinio intelekto lavinimas vaikystėje padeda susirasti draugų ir puoselėti draugystę. Emociškai intelektualūs vaikai sėkmingai įsitraukia į grupės veiklą, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti kitus ir atskleisti save. Šie įgūdžiai padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais. Emocinio intelekto įgūdžiai lemia vaikų populiarumą tarp draugų bei sėkmę mokykloje, o po daugelio metų jam padės darbe ar sukūrus savo šeimą.

Joniškio r. ŠC PPT logopedė ekspertė Laima Paulauskienė